Ruoškite savo šventoves mesijo atėjimui

AŠ ESU Jonas Krikštytojas. Aš buvau tas, kuris pranašavo mesijo Kristaus atėjimą.
AŠ ESU atėjau. Aš atėjau jums papasakoti savo gyvenimo istorijos, ano mano gyvenimo. Ir AŠ ESU atėjau duoti jums kai kurių pamokymų jūsų dabartiniams gyvenimams.
Daug kas pasikeitė Žemėje nuo mano įsikūnijimo laiko. Daug kas pasikeitė žmonių gyvenime, buityje, darbe. Daug naujo. Daug atradimų, kurie panaudojami išoriniame pasaulyje.
Tačiau žmogaus pasaulėžiūros, jo požiūrio į Dievą ir visatos sandarą pokyčiai nėra tokie žymūs. Taip, pasikeitė terminologija, daug padaryta mokslo atradimų, kurie atskleidžia visatos sandarą, fizinio pasaulio dėsnius. Ir kartu žmogaus sąmonė kaip buvo, taip ir liko prisirišusi prie išorinių fizinio pasaulio reiškinių, prie išorinio Dievo garbinimo, prie išorinių ritualų. Tarsi ir nebuvo šių 2000 metų, praėjusių nuo mano įsikūnijimo laikotarpio.
Žmogus pavydėtinai greitai pritaiko bet kuriuos mokslo supratimus ir atradimus ne tam, kad priartintų save prie Dievo, o tam, kad atskirtų save nuo Dievo.
Jums atrodo pažangu, kai per bažnytines ceremonijas naudojate šiuolaikiškus ritmus, atrodo šiuolaikiška, kai vartojate mokslinę terminologiją pasaulio aiškinimui.
Bet kuris mokslinis atradimas ir bet kuris žmogiškosios sąmonės pasiekimas iškart panaudojamas tam, kad dar labiau atskirtumėte save nuo Dievo.
Dieviškojo jausmo paprastumą ir Dieviškojo gyvenimo paprastumą jūs įvyniojate į daugelį šiuolaikinių terminų ir sampratų.
Naudojate daugybę techninių terminų, kai samprotaujate apie Dievą. Jeigu tiek pastangų dėtumėte tam, kad iš tikrųjų sugriautumėte tai, kas jūsų sąmonėje atskiria jus nuo Dievo, tai gyvenimas Žemėje pasikeistų kaip mostelėjus stebuklinga lazdele.
Dauguma šiuolaikinių išradimų pastato neįveikiamą užtvarą tarp jūsų ir Dievo.
Mano įsikūnijimo metu, jūs žinote, aš gyvenau dykumoje. Aš maitinausi laukinių bičių medumi ir skėriais. Daugelis mane laikė keistu. Bet tik atskyręs save nuo žmonių ir jų tuštybės galėjau vienatvėje bendrauti su Dievu. Ir aš neišmainyčiau šio bendravimo į jokius žmogiškus turtus ir žmonių pagarbą.
Aš retai bendravau su žmonėmis. Ir pagrindinis mokymas, kurį aš jiems dėsčiau, buvo apie jų sielų apsivalymą, jų paruošimą mesijo atėjimui.
Žmonės priėmė mano žodžius, tarsi būčiau kalbėjęs tik apie išorinio mesijo atėjimą, žmogaus, kuris turėjo juos išgelbėti nuo jų nelaimių ir negandų.
Tačiau aš turėjau omenyje ne tik išorinio mesijo atėjimą, bet ir vidinio mesijo, esančio kiekviename žmoguje, atėjimą. Ir aš ruošiau žmonių sąmonę šio mesijo atėjimui.
Nemanau, kad kas nors iš žmonių suprato, apie ką aš kalbėjau. Bet visgi žmonių sąmonė truputį pakito ir jie laukė Kristaus atėjimo. Ir jis atėjo ir garbingai įvykdė savo misiją.
Mano pamokslai kainavo man gyvybę. Kitaip nei dauguma žmonių, bažnyčios valdovai labai greitai suprato, kad mano mokymas, jeigu jis būtų žmonių suprastas, visam laikui atitrauktų jų kaimenę nuo išorinio garbinimo bei išorinių ritualų ir nukreiptų žmones į susitikimą su realiu mesiju, realiąja jų pačių dalimi, į susitikimą su Dievu jų pačių viduje.
Ir gavę šį vidinį bendravimą, priėjimą prie šios palaimos savo viduje, žmonės jau niekada negalėtų patikėti nei viena išorine religija, išoriniais mokytojais.
Žmonės, gavę priėjimą prie Dieviškosios sąmonės būsenos, labai greitai susivienytų su panašiais į save. Dieviškoji sąmonės būsena tokia pat užkrečiama, kaip dabartinis daugelio žmonių nedieviškųjų būsenų pasireiškimas.
Subtiliajame plane žmonės tarpusavyje labai susiję. Ir gera mintis, geras mąstymas, užgimę keliose galvose ir širdyse, sugeba išplisti nuo širdies į širdį, panašiai kaip nuo vienos žvakės galima uždegti milijoną žvakių.
Aišku, aš neturėjau galimybės duoti savo mokymo daugeliui žmonių. Mokiau tuos nedaugelį, kurie išdrįso prie manęs prieiti ir išklausyti mane. Žmonės bijojo gauti iš manęs žinių todėl, kad bažnytininkai draudė jiems su manimi bendrauti. Man buvo sunku duoti žmonėms žinias.
Pažiūrėkite, kaip dabar pasikeitė laikas. Aš duodu šį diktavimą ir tą pačią dieną jūs turite galimybę susipažinti su šiuo diktavimu būdami netgi priešingoje Žemės rutulio pusėje. Tai iš tikrųjų didelių galimybių laikas.
Mums netgi nereikia dėti pastangų, kad surinktume žmones, pasiruošusius priimti mūsų mokymą atitinkamoje Žemės rutulio vietoje. Jūs gaunate mūsų mokymą ir mūsų vibracijas dėl palaimintosios dovanos, kurią Sen Žermenas padovanojo žmonijai. Aš turiu omenyje Internetą. Ir šis Interneto panaudojimo atvejis yra vienas iš nedaugelio, kuris duoda juntamą naudą, ir būtent dėl to šis išradimas buvo nuleistas į fizinį planą.
Palaimintosios širdys, jūs turite galimybę girdėti mokymus didingų Šviesos Būtybių, kurios ateidavo į įsikūnijimą mokyti žmonijos pastaruosius keletą tūkstančių metų.
Per šiuos diktavimus jūs turite galimybę gauti precedento neturinčią Dieviškos Energijos tėkmę. Ir ši dispensacija, ši Dangaus dovana, tapo reali dėl naujos galimybės. Vertinkite šią galimybę. Gerkite Dieviškosios Energijos nektarą. Ir prisiminkite - nei vienas šios energijos lašas neturi prapulti veltui. Energija jums duodama tam, kad darytumėte gerus darbus. Ne aiškintis, kas iš jūsų yra svarbesnis ir kas dieviškesnis.
Jūs negalite šito žinoti savo žmogiškąja sąmone. Tarp jūsų didesnis yra tas, kuris daugiau už kitus tarnauja gyvybei, visoms gyvoms būtybėms ir nieko už tai nereikalauja mainais. Todėl, kad nėra šiame gyvenime nieko, ką būtų verta iškeisti į Dieviškojo bendravimo dovaną, į galimybę tarnauti Dievui visoje gyvybėje.
Todėl panaudokite gaunamą Energiją pagal paskirtį. Paruoškite savo šventoves mesijo atėjimui, leiskite savo mesijui, savo Aukščiausiam AŠ, savo Kristaus AŠ, ateiti pas jus, būti jumyse, kalbėti ir veikti per jus.
O, numylėtiniai, aš laimingas, kad numylėtinis Alfa atvėrė jums šią galimybę šiuo sunkiu, iš tikrųjų palaimintu jūsų planetai laiku.
Aš džiaugsiuosi susitikimu su kiekvienu, kas pakels savo vibracijas iki mano lygio, ir galėsiu ateiti pas jus asmeniškai ir kalbėti su jumis jūsų širdyje.
Numylėtiniai, palaimintieji, patikėkite manimi, viskas įvyks būtent taip, kaip buvo pranašauta. Jūsų akys praregės ir galėsite matyti mus, ir bendrauti su mumis, ir vaikštinėti su mumis, ir kalbėtis su mumis.
Dieviškajame pasaulyje nėra jokių apribojimų. Jūs patys susikūrėte šiuos apribojimus savo sąmonėje ir atėjo laikas pagaliau jų atsikratyti.
Aš negaliu sulaikyti užvaldžiusio mane džiaugsmo dėl galimybės tiesiogiai į jus kreiptis. Ir aš žinau, daugelis, labai daugelis iš tų, kas skaito šias eilutes, jau pasiruošę bendrauti su manimi.
Ar galite įsivaizduoti, kaip pasikeis pasaulis, jeigu kiekvienas galės tiesiogiai bendrauti su Pakylėtųjų Pulkais? O taip bus. Anksčiau ar vėliau taip bus. Ir tai bus lygiai taip pat neišvengiama, kaip po žiemos ateina pavasaris, o vėliau vasara.

AŠ ESU Jonas Krikštytojas, pranašas Elijas, ir aš duodu jums šią pranašystę. Ir mano pranašystė būtinai išsipildys, ir jūs savo širdyse irgi tai žinote.