George Bernard bendrauja su tarpinėmis būtybėmis ir įvairiais dvasiniais mokytojais virš 60 metų. Žemiau pateikiu savo vertimą kaip tai atliekama.
[ vertimas ] Pirmiausia kalbama apie tai, kad tokiu būdu galima pasiekti žmogaus dvasinė gerovė, palaima. Vėliau aprašoma, kaip nuraminti protą, ir kaip pasikviesti dvasinės kilmės mokytoją. Tuomet dvasinė gerovė su laiku teigiamai atsilieps tiek mūsų fiziniam tiek emociniam gerbūviui.
= Dievo padėjėjai = George'as rašo, jog Dievas yra geriausias iš mokytojų, ir jis turi daugybę pasiuntinių dirbančių Jam. Jis tiki jog mūsų pagrindinė gyvenimo prasmė yra rasti artimesnį ryšį su Kūrėju. Jeigu Dievas nori kad mes kurtume kartu su juo, mes turime turėti pamokų kaip tai padaryti. Todėl Jis siunčia savo mokytojus dvasinėse formose - vedlius, angelus, dvasinius sargus, ir Rojaus dvasias kurios turbūt yra virš mūsų aukščiausios fantazijos.
Prisimenama jog jam buvo sakoma, kad Dievas siunčia daug mokytojų, bet mes mirtingieji retai kreipiame daug dėmesio tam. Kiekvieną dieną vyksta stebuklai aplink mus, bet mes įvardijame juos kaip sutapimus, sėkmę, ar intuiciją. Galbūt tikrai mums reikia būti labiau sąmoningais, kad Dievas visgi veikia visų mūsų gyvenimuose.
George'as rašo, jog dauguma savo gyvenimo jis meldėsi, ir svarstydavo ar Dievas iš viso girdi jo maldas, dar mažiau ar jis atsakys į jas. Kuomet pirmą kartą išgirdo jog žmonės prašo ir gauna (channelling būdu) mokytojus, kurie padeda jiems išmokti gyventi savo gyvenimus ir suteikia atsakymus į galvosukį kaip vykdyti Dievo valią, jis pamanė kad jie mažų mažiausiai netinkamai kažką suprato.
Visgi su šiek tiek tikėjimo mes galima girdėti, matyti ir jausti tuos daugybe Dievo pasiuntinių.
Tam kad galėtume nuveikti ką galima geriausio čia žemėje.
= Padarant jog tai veiktų = Pirmiausia svarbu susirasti ramią vietą atokiau nuo telefonų, durų skambučio, ir kitų galimų sutrukdymų. Protas iš pradžių nebus ramus, ir koncentruojamasi į savo kvėpavimą, galvojant "įkvėpimas, iškvėpimas" kas bent jau nuveda protą prie kažko panašaus į disciplinuotą rutiną. Kai papildomos mintys kyla mano prote, aš nekovoju su jomis, bet leidžiu joms praeiti, tada dar kartą grįžtu prie įprastinio kvėpavimo rėžimo.
Netgi penkiolikos minučių sesija kiekvieną dieną greitai taps daug lengvesne ir žmogus gali palaipsniui pridėti kelias papildomas minutes. Medituokite ne daugiau nei yra komfortiška jums. Ir po savaitės ar panašiai tokios praktikos, pradėkite klausytis minčių kurios atrodo jog ateina į protą, kuomet negalite atpažinti jog šios mintys yra jūsų pačių. Vienas iš dalykų ką aš pirmiausiai pastebėjau, jog buvo panaudojami žodžiai tose mintyse kitokie nei žodžiai kuriuos paprastai kalbėdavau.
Daugybė žmonių tai vadina "tuo mažu vidiniu balsu". Jūs neišgirsite didelio sprogstančio rėkimo einančio iš niekur, bet labiau įspūdį minčių kurios formuoja žodžius.
Vėlgi tai yra naujas pratimas protui, ir jūs natūraliai svarstysite ar tai nėra jūsų pačių žodžiai, ar jūsų vaizduotė.
Yra rekomenduojama turėti diktofoną nuo šio momento, tam kad nereikėtų vargti bandant prisiminti kas buvo sakoma jūsų nuraminto proto būsenoje.
Kalbant garsiai pradėkite klausti klausimus, kaip kad "Ar yra kas nors kas norėtų kalbėti su manimi?", arba "Ar tu esi mano mokytojas?" Iš pradžių atsakymai gali nesudaryti jokios prasmės, bet reikia praktikos ir jūs būsite nustebinti kaip greitai tai pagerės. Greitai tai bus taip pat paprasta kaip kalbantis su draugu.
Na, beveik.
Jeigu gaunate įspūdi jog "Taip, aš esu čia", jūs galite paklausti jų vardo, arba paklausti ar jie turi ką nors ką norėtų jums pasakyti. Pakartokite jų atsakymą garsiai į diktofoną. Daugeliu atveju, pirmasis kontaktas gali būti būtybės kuri norėtų tapti jūsų asmeniniu mokytoju.
Bet kada kai jaučiate nepatogumą, tiesiog nutraukite komunikaciją. Jūs visada esate tas kuris kontroliuoja padėtį. Būkite savimi, ir juokaukite ir pažaiskite su tuo. Po kelių praktinių sesijų jūs pamatysite, kad į jūsų klausimus yra atsakoma, ir procesas taps daug labiau prasmingas. Aš anksčiau buvau įpratęs užrašinėti tai kas buvo įrašyta diktafone, tam kad galėčiau skaityti žodžius, ir geriau suprasti koncepcijas.
Tikiu dauguma žmonių gali užsiimti priėmimu (can channel) jeigu jie atsisakys tokių minčių kad kažkas blogo gali nutikti.
Tai tikrai niekada nenutiks.
Tai yra tiesiog klausymasis to mažo vidinio balso.
(Pagal Sandy Montee 11:11 grupės).
[ angliškai ] A Stillness Exercise.
From the Desk of George Barnard - August 22, 2003
= Great Gains Can Be Made. =
It is an aspect of our culture that when one talks about our well-being, many of us react by thinking of our savings, earnings, or possessions. This writing is not about dollars and cents and what these will buy. It is about our physical, intellectual, and emotional welfare. Above all, it deals with our spiritual bliss.
This writing endeavors to answer two questions: how to still the mind, and how to attract a Celestial Teacher.
And our great spiritual gains to so be made will even reflect positively on our physical and emotional well-being.
= His Many Helpers. =
God is the greatest of all Teachers, and He has many messengers working for Him. I would like to emphasize that I believe our main purpose in life is to seek a closer contact with our Creator. If God wants us to co-create with Him, we must have lessons on how to do this. He therefore sends us His teachers in the form of celestials - guides, angels, spirit guardians, and a heavenly host of spirits that is perhaps even beyond our wildest imaginings.
I remember being told that God does send many teachers, but that we mortals seldom pay any attention. Every day, miracles happen all around us, but we shrug them off as coincidences, luck, or intuition. Maybe we need to be more aware and have faith that God is indeed working in all of our lives.
For most of my life I prayed, and I wondered if God even heard my prayers, much less that He would answer them. When I first heard of people asking for, and receiving (channelling) teachers who would help them learn to live their lives and provide answers to the puzzle of knowing how to do God’s will, I believed they had lost the storyline at best.
Yet, with a little faith we can hear, see and feel those many messengers God sends.
To help us make the most of our lives here on planet Earth.
= Making It Work. =
Finding a quiet spot where you will not be disturbed, away from the telephone, the doorbell, and other likely interruptions, is a must. The mind will not be still at first, and I concentrate on my breathing, thinking ‘breathe in, breathe out’, which at least takes the mind into a somewhat disciplined routine. As other thoughts enter my mind, I don’t fight them, but just let them pass, then I once again return to the regular breathing regime.
Even a fifteen-minute session each day will soon become much easier to do, and one can gradually add a few more minutes. Meditate no more than is comfortable for you. And after a week or so of this practice, begin listening for other thoughts that seem to come to mind, when you may not recognize these thoughts as your own. One of the first things I noticed was that words being used in these thoughts were different than the words I ordinarily spoke.
Many people call this ‘that little inner voice’. You will not hear a big booming shout coming from out of nowhere, but rather an impression of thoughts that form words.
Again this is a new exercise for the mind, and you will naturally wonder if they aren’t somehow your own words, or even your imagination.
It is recommended you have a tape recorder running at this point so you don’t have to struggle trying to remember what was said in your relaxed state of mind.
While talking out loud, begin to ask questions, such as, "Is anyone here who would like to talk with me?" or, "Are you my Teacher?" At first the answers may not make any sense, but practice is necessary, and you will be surprised at how fast this will improve. Soon it will be as easy as having a conversation with a friend.
Well, almost.
If you get the impression of, "Yes, I am here," you might ask their name, or ask if they have something they would like to say. Repeat their answer out loud into the tape recorder. In many instances, the first contact may well be of an entity that would like to become your personal teacher.
Anytime you feel any uneasiness, just cut off the communication. You are always the one in control. Be yourself, and joke around and have some fun with this. After a few practice sessions you will find that your questions are being answered, and the process will make more sense. I used to write out what was recorded so I could read the words, and better understand the concepts.
I believe most people can channel if they banish the thoughts that something fearful might happen.
It truly never will.
It is just a matter of listening for that small inner voice.
(By Sandy Montee of the 11:11 Group.)
Angliško teksto šaltinis - http://1111angels.com/E_Desk/GB51.htm
Autoriaus anketa
Grįžti į Autorių Sąrašas