Sveiki, brangūs nuostabios kūrinijos šviesuliukai,
Turbūt ne vienam iš jūsų yra tekę susidurti su populiaria „Minčiu materializavimo“ tema,- apie tai prirašyta daug knygų ir apstu liudijimų, kaip tyriausi norai ir vaizdiniai, atkakliai puoselėjami galvoje, persmelkti besąlygišku tikėjimu, tampa tikrove. Ir aš pati tą ne kartą patyriau. Todėl man parūpo išsiaiškinti Tėvelio ir šito dėsnio pasireiškimo santykį.
VII
MOKYMAS APIE MINČIŲ MATERIALIZAVIMĄ
Gautas ir užfiksuotas 2009.12.10 22:05
Labas tėveli, noriu pakalbėti su tavimi apie minčių materializacijos akivaizdžius dalykus: tiek iš mano, dar ne didelės, patirties, tiek ir iš aplinkinių. Man aiškiai suvokiama, kad mintys išties materializuojasi,- ir tą padaro pačiomis neįtikėčiausiomis aplinkybėmis. Juo labiau, kad tie rezultatai, kaip taisyklė, visada pranoksta lūkesčius.
Ir tada man kyla, Tėveli, toks klausimas - jei aš koncentruojuosi į pinigų turėjimą, labai tikiu ir aiškiai įsivaizduoju , kad kas mėnesį gaunu konkrečią sumą pinigų. Taip aiškiai įsivaizduoju, kad jau net matau vaizdinius, kaip einu į parduotuve, laisvai perku tai, ko man reikia ar norisi tuo metu, kaip aš keliauju į tas šalis, į kurias ir noriu keliauti, nors tai, galbūt, nesutampa su tavo valia. (nes galima numanyti, kad tavo valia nėra, jog žmogus savo mintis koncentruotų į pinigus).
Bet tu tą vistiek materializuoji !!!- kodėl taip yra, Tėveli?
Ką tu tuo nori parodyti, ar koks čia dėsnis veikia? Ar verta tuos vaizdinius propoguoti? Ar tokiu būdu iš ties galiu pagerinti savo šeimos financinę būklę? Prašau, Tėveli, atsakyk man į šiuos klausimus.
Bet Tu, Tėveli, ir Jėzus mokinate nieko nemelsti sau ir nemelsti žemiškų turtų, o melsti savo asmenybės tobulėjimo.
>
Tėveli, yra daug pavyzdžių dabartinėje aplinkoje ir istorijoje, kad žmonės, einantys Tavo keliu materialiai skursta. Man ir gimsta iš tokių istorijų protinės asocijacijos, kad ant vienos svarstyklių lėkštutės padėtas dvasinis augimas ir žemiškas nepriteklius, o ant kitos lėkštutės- dvasinis skurdas ir žemiški turtai.
Tu pažįsti, Tėveli, mane iš vidaus ir žinai, kad ši prieprieša mane labai seniai kamuoja, todėl aš prašau Tėveli, atverk man akis, pakeisk man tas nuostatas, nuramink mano gyvulinį protą, kad jis nelaikytų užėmęs šiuo klausimu įsisenėjusios pozicijos, per kurią neprasimuša tavo šviesa. Tėveli, juk Tu esi dosnus, mylintis ir geras.
Bet kodėl vaikai, pasukę tavo keliu vos vos stumiasi finansiškai, o gal taip tik man atrodo? Jaučiu poreikį turėti santaupose nemažą sumelę savo saugumui.
Bet tu, dukrele, pati šiandien pas Laimą pasakei, kad tai ne ta suma turi teikti saugumo jausmą, o rėmimasis į mane. Ta sumelė yra tik mano virpesių labai žema forma. Aš ją galiu sukurti ir valdyti. Tu turi atsiverti tiems kanalams ir visada žinoti, kad gausi tai, ko tau reikės, ir manieji žemiški apaštalai tikrai neskursta varge, dukrele, jie išmoksta džiaugtis kiekvienu pirkiniu ir dėkoti už jį, jie ugdosi savo pasitikėjimą manimi per pasikartojančius nutikimus, kai jie tikrai gauna tai, ko reikia.>>
Bet, Tėveli, negi jie negali turėti daugiau negu jiems reikia šią akimirką? Ir mane gąsdina tokia padėtis- mano žemiski tėvai gyvena vos sudurdami galą su galu ir aš nenoriu taip gyventi žemėje kaip gyvena jie.