(1181.4) 107:5.1 Evoliuciniai mirtingieji yra linkę į protą žiūrėti kaip į kosminį tarpininką tarp dvasios ir materijos, nes iš tikrųjų toks yra pagrindinis proto tarnavimas, kaip tą suvokiate jūs. Todėl žmonėms gana sunku suvokti, jog Minties Derintojai turi protą, nes Derintojai yra Dievo fragmentavimai absoliučiame realybės lygyje, kuris yra ne tik ikiasmenis, bet taip pat, kuris būna anksčiau už bet kokį energijos ir dvasios atsiskyrimą. Monistiniame lygyje, esančiame iki energijos ir dvasios išsiskaidymo, neturėtų būti jokios tarpinės proto funkcijos, nes nėra jokių skirtumų, kuriems reikėtų tarpininkų.

(1181.5) 107:5.2 Kadangi Derintojai gali planuoti, dirbti, ir mylėti, tai jie turi turėti savojo aš galias, kurios yra proporcingos protui. Jie turi neribotą sugebėjimą bendrauti vienas su kitu, tai yra, visos Pagalbininkų formos, kurios yra aukščiau už pirmąsias arba nepatyrusias grupes. Kai dėl jų tarpusavio bendravimo pobūdžio ir turinio, tai mes galime labai mažai ką atskleisti, nes šito mes nežinome. O toliau mes žinome, kad jie turi turėti kažkokį protingumą, priešingu atveju jie negalėtų būti personalizuojami.

(1181.6) 107:5.3 Minties Derintojų protingumas yra kaip Visuotinio Tėvo ir Amžinojo Sūnaus protingumas — toks, kuris yra protėvinis Bendrai Veikiančiojo protams.

(1181.7) 107:5.4 Tas proto tipas, kuris yra postuluojamas, jog yra Derintojuje, turi būti panašus į kitų ikiasmenių esybių gausių kategorijų, kurios matomai panašiai atsiranda iš Pirmojo Šaltinio ir Centro, proto dovanas. Nors daugelis iš šitų kategorijų nebuvo atskleistos Urantijoje, bet jos visos turi protavimo savybių. Šitiems pirminės Dievybės individualizavimams taip pat įmanoma susivienyti su gausiais ne mirtingųjų būtybių besivystančiais tipais ir net su ribotu skaičiumi ne evoliucinių būtybių, kurios išvystė sugebėjimą susilieti su tokiais Dievybės fragmentais.

(1182.1) 107:5.5 Kada Minties Derintojas yra susiliejęs su išliekančio mirtingojo besivystančia nemirtinga morontine siela, tada Derintojo protas gali būti identifikuojamas tiktai kaip egzistuojantis šalia tvarinio proto, kol kylantysis mirtingasis pasiekia žengimo į priekį visatoje dvasinius lygius.

(1182.2) 107:5.6 Pakilusiojo patyrime pasiekus užbaigtojo lygius, šitos šeštojo etapo dvasios atrodo, kad pakeičia tam tikrą proto faktorių, išreiškiantį mirtingojo ir Derintojo protų tam tikrų fazių sąjungą, kuri anksčiau veikė kaip jungtis tarp tokių kylančiųjų asmenybių dieviškųjų ir žmogiškųjų fazių. Šita patirtinio proto savybė galbūt “įgauna aukštybės lygį” ir vėliau padidina evoliucinės Dievybės—Aukščiausiosios Būtybės—patirtinį sugebėjimą.