Viduje .Puikiai.lt

Jėzus, vienintelis kalbėjo apie Dievą kaip apie Tėvą, o kad visi tvariniai yra kaip broliai ir seserys - kurie turi vienas kitą mylėti taip kaip save patį. Kitose religijose Dievas yra labai abstrakti ir mistinė sąvoka, tuo tarpu Jėzus savo gyvenimu ir mokymais apreiškė Dievo valią ir charakterį - kaip kiekvienas turėdami ryšį su Dievu galime nugyventi gyvenimą tarnaujant kitiems savo broliams ir seserims visumos labui.

Dievas - tai trejybė, triasmenis Dievas. Dievas vienintelis neturi pradžios ir pabaigos, tuo tarpu kiti kilę iš jo tvariniai nors neturi pabaigos bet turi pradžią. Dievas žino pradžią nuo pabaigos - viskas kas egzistavo egzistuoja ar egzistuos jau yra jame, tačiau yra užtikrinta ir kiekvieno tvarinio laisva valia. Kiekvienas tvarinys pasirenka - ką jis nori patirti, ar jis nori laisva valia pasirinkti vykdyti Dievo valią ar ne, o jau pasirinkęs jis patirs savo pasirinkimo vaisius. Dievas - žino visas mūsų mintis, jis suvokia mūsų kaip vienų iš žemiausių kūrinijos tvarinių ir proto veikimą, žinodamas ir mūsų planetos vystymosi praeitį ir galimas ir būsimas ateitis.

Žmogui gyvenime svarbu pažinti save, pažinti Dievą - o per tai visus žmones ir kitų tvarinių dvasinę esmę, šioje asmenybių mylinčioje kūrinijos šeimoje. Žmogus norintis suvokti savo aukštesnę dvasinę sąmonę turi kasdien skirti laiko nuraminti protui ir apmastyti per dieną įvykusius įvykius, pasimelsti, pagarbinti Dievą su dėkingumu ir palaima. Svarbiausia įsiklausant į save - NUOŠIRDUMAS, nebandykite savęs apgauti, ar sau įtikti, neslėpkite nuo paties savęs kokių nors savo ydų ar norų, išsikalbėkite - pasistenkite suvokti save ir savo gyvenimą - palaipsniui jūs pradėsite skirti kas jūsų gyvenime iš tikro svarbu kas ne. Malda - nedidina sukauptų žinių kiekio, bet padidina suvokimą ir dvasinę įžvalgą.

O Dievui svarbus jūsų atsivėrimas, nes jis nori jus matyti laimingus. Kada yra meldžiamasi, ne žodžiai ar mintys svarbios, bet būtent atsivėrimas ir priėmimas Dievo į savo širdį, kada yra nurimęs protas. Kur yra nukreiptos mintys - ten jūs einate. Garbindami Dievą - žavėsitės jo dieviškosiomis savybėmis kaip kad: tarnystė visumos gerovei, meilė, gailestingumas, išmintis - tos savybės vis labiau pasireikš ir pas jumis. Kai jūs įsiklausote į save - jums iš širdies kyla nuoširdūs žodžiai ir mintys, tuo metu mąsto jūsų dvasinė sąmonė ir suvokimais ir įžvalgomis pasipildo siela. O jeigu jūs tik skaitote gražius parašytus žodžius, bet nesate nuoširdžiai atsivėrę - tik loginis protas PASYVIAI pritaria teksto teisingumui - bet tai nieko nekeičia sieloje, pats žmogus nedada pastangų ir neauga - neatskleidžia savo vidaus, nesuderina savęs vientisumo link.

Prisiminkime Jėzaus gyvenimo ir mokymų pavyzdį, ir pagrindinius įsakymus "Mylėti Dievą Tėva visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis. Mylėti kiekvieną žmogų taip kaip save patį". Melsdamiesi suderinkime savo mintis, o vietoj sustingusio proto atsiverkime priimti ir įsiklausyti į Dievo siunčiamą išmintį. Įkurkime dangaus mylinčios šeimos (karalystės) Jėzaus skelbtą gerają naujieną žemėje.

Juk Jėzus atėjo skelbti gerosios naujienos. Jis nekaltas kad prisirišę prie "daugumos nuomonės" ir "prisirišę prie tradicijų", ir "prisirišę prie raštų" žydai nesuprasdami jo gyvo Mylinčio Dievo Tėvo ir žmonių brolystės apreiškimo - išsigando jo, nekentė "kitokio mąstymo" ir išsireikalavo jį nužudyti. Jėzus trečią dieną prisikėlė dvasiniu (ne materialiu) kūnu, ir padrasino apaštalus toliau mokyti žmones.

Tikėti - tai reiškia pripažinti kokios nors išminties teisingumą loginiu protu. Įtikėti - tai gyventi pagal suvokiamą išmintį KASDIEN. Jėzus būtent skelbė išgelbėjimą per įtikėjimą į sunystę su Dievu. Ta patį sakau ir aš, kad prikeliami bus tie kurie įtiki į Dievą.

Reinkarnacijos nėra, bet nesiunčia Dievas tvariniams ir kankinimų. Yra minima kaip Jėzus po mirties nužengė į "pragara" ir prikėlė mirusiuosius - iš tokios vietos kur žmonės yra prikeliami iš miego kas kelias dešimtis tūkstančių metų pvz, tai yra tokie žmonės kurie abejoja Dievu ir drąsiai nepasirenka vykdyti Dievo valios įtikėdami į jį. Jie yra prikeliami grupėmis - ir tuomet jiems tiesiog lengviau mokytis grupėmis kuomet šalia daug tokių kaip jie. O tie kurie sąmoningai atstumia Dievą, ir jo mirtingajam žmogui siūlomą kilimo į Rojų planą - yra gerbiant to tvarinio laisvą valią ir pasirinkimą sunaikinami.

Dievas, dvasiniai dalykai - yra realaus patyrimo ir tiesos, bet ne tikėjimo ar netikėjimo tarsi loterijos reikalas. Žmogus turi aišiai suvokti savo ATSAKOMYBES už laisvos valios pasirinkimus, ir žinoti savo TIKSLUS ir VERTYBES, vietoje to kad blaškytusi chaose ir nežinomybėje.

Dievas yra su mumis, o angelai yra šalia mūsų, mes kaip žmonės turime galimybę pažinti ir suvokti Dievą - gyvūnai tokios galimybės neturi, tai negyvenkime gyvūno lygiu. Kolkas tiek. Myliu. Sudie.